tridulis

tridùlis, -ė smob. (2) KŽ, Kal, trìdulis (1) Brs, Als, Šts, trỹdulis (1) NdŽ, Knt žr. tridžius 2: Tridùlis, kurs vieno darbo nebaigia ir antrą pradeda J. Ans nebuvo tridùlis, t. y. greituška J. Tas tridùlis visus darbus groba pirm visų Plt. Toksai ans y[ra] trìdulis KlvrŽ.

◊ tridùlio barzdà toks keiksmas: Eik tu, tridulio barzda, ko triduliuoji?! Šts.